Kol Lietuvoje nebuvo fiksuotas koronaviruso ligos COVID-19 protrūkis, verslo, prekybos, kiti centrai jungė maksimalų sistemų pajėgumą stengdamiesi užtikrinti kuo geresnes sąlygas ten besilankantiems ir dirbantiems žmonėms. Dabar, kai dalis nuomininkų atsidūrė karantine ir negali vykdyti veiklos, verta pagalvoti apie efektyvesnį energinių kaštų valdymą.

Komercinio nekilnojamojo turto (NT) priežiūrą teikiančios įmonės pasakoja jau kelias savaites aktyviai bendraujančios su klientais ir bandančios pastatus pritaikyti „karantininiam“ režimui. Skaičiuojama, ką galima padaryti, kai pastate veiklą begali vykdyti vos keli nuomininkai.

Reikia įvertinti galimybes pastatuose sumažinti šių sistemų darbo apimtį pagal pasikeitusį žmonių srautą:

  • šildymo / šaldymo;
  • vėdinimo;
  • oro drėkinimo;
  • apšvietimo.

Reikia daug žinoti apie savo pastatą

Svarbiausia – išsiaiškinti dar galinčių veikti nuomininkų poreikius ir būti įsigilinus į konkretaus pastato inžinerines sistemas. Viena, jei dėl karantino veiklos pastate nebevykdo niekas. Tuomet sprendimai gana paprasti – tereikia užtikrinti teisės aktuose numatytą privalomąją priežiūrą.

Kitokia situacija susiklosto, kai objekte neveikia dalis įstaigų. Tuomet galimybės sutaupyti tampa labai individualios. Pavyzdžiui, seniau projektuoti pastatai turi bendras sistemas, tad išjungti atskirų patalpų vėdinimą gali ir nepavykti. Jei nuomininkas veiklos negali vykdyti ilgesnį laiką, tuomet reikėtų uždaryti vėdinimo atšakas. Be to, likę nuomininkai gali nesutikti prastinti įprastų sąlygų.

„Tai ne tik senesniuose pastatuose, turime ir naujesnių, kur, pavyzdžiui, pastatas padalytas į dvi dalis, vėdinimas eina per visus aukštus. Jei antrame aukšte nuomininkas dirba, turi leisti vėdinimą iš dviejų ventiliavimo kamerų, kad jis gautų oro“, – pasakoja Egidijus Tautkus, UAB „Statinių priežiūra“ vadovas.

Moderniuose pastatuose dažnu atveju kiekvienas nuomininkas turi atskiras sistemas, gali jas reguliuoti pagal savo poreikius. Pašnekovas pataria atkreipti dėmesį į bendrų erdvių, automobilių stovėjimo aikštelių apšvietimą – galbūt dėl itin sumažėjusio žmonių skaičiaus galima palikti tik avarinį apšvietimą.

„Reikėtų pagalvoti ir apie reklamų bei fasadų apšvietimą. Tai kuria grožį ir pridėtinę vertę, bet manau, kad šiuo metu būtų galima išjungti“, – mano ekspertas.

Anot jo, dabartinėmis sąlygomis, bendruosius pastatų išlaikymo kaštus, neskaičiuojant individualių nuomininko komunalinių išlaidų, galima sumažinti 10–30%.

Arba–arba

Tomas Sujeta, UAB „City Service Engineering“ vadovas, teigia, kad pastaruoju metu pastatų savininkai susiduria su panašia dilema kaip ir valstybės, kovojančios su koronavirusu: ekonomika ar sveikata?

Viena vertus, norint sutaupyti, galima išjungti kai kurias sistemas. Kita vertus, didesnis jų pajėgumas gali sukurti nepalankias sąlygas virusui plisti. Todėl vėl reikia sužiūrėti, kiek pastate lieka žmonių ir kokios inžinerinės galimybės.

Tomas Sujeta, UAB „City Service Engineering“ vadovas. Bendrovės nuotr.

„Vienų vaistų šiandien nėra. Jei veikla visiškai nevykdoma, turbūt galima šildymą, drėkinimą, vėdinimą sureguliuoti. Bet jei veikla vykdoma, būtų gerai nusistatyti „sveikus“ parametrus bandant kovoti su virusu“, – sako T. Sujeta.

Bendrovė savo klientams rekomenduoja didinti slėgį vėdinimo sistemose, į vidų įleisti tik šviežią orą ir patalpose palaikyti higienos normose nurodytą 40–60% santykinę drėgmę. T. Sujeta taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl sezonų pasikeitimo ir temperatūrų skirtumo dieną ir naktį ankstesni veiklos algoritmai nebetinka.

Todėl E. Tautkus siūlo perprogramuoti šildymo sistemas: „Normaliomis sąlygomis sistemai nurodome naktį patalpų temperatūrą laikyti +20 laipsnių Celsijaus, o dabar galime padaryti ir +16 laipsnių Celsijaus. Keli iš ryto atėję dirbti žmonės palauks, kol per valandą vėl sušils.“

Paprasčiau tiems, kurie skaitmenizavo

Donatas Karčiauskas, „City Service Engineering“ energijos taupymo grupės vadovas, skaičiuoja, kad karantino metu pastatų energijos sąnaudas įmanoma sumažinti iki 40–60%.

Greičiausiai prie veiklos pokyčių pavyko pritaikyti tuos objektus, kuriuose sistemos skaitmenizuotos, jas galima valdyti nuotoliniu būdu realiuoju laiku. Pirma, keičiantis naudojimo ir oro sąlygoms, į pastatus nereikia siųsti žmonių, kad jie rankomis sureguliuotų sistemas. Antra, dabar fiksuojami dideli temperatūrų skirtumai lemia, kad konfigūracijas gali tekti atlikti kelis kartus per dieną.

Donatas Karčiauskas, „City Service Engineering“ energijos taupymo grupės vadovas. Bendrovės nuotr.

„Skaitmenizuotuose pastatuose galime stebėti individualų energijos suvartojimą. Karantino metu, kai verslai nedirba, energijos suvartojimas patalpose turi kristi bent jau iki savaitgalio lygio. Tai galėtų būti 40–60% mažesnės sąnaudos. Tačiau viskas taip komplikuota, kad nebūtinai tokius rodiklius galima pasiekti“, – svarsto D. Karčiauskas.

Pasak jo, pastatai, kuriuose nėra nuotolinio valdymo, susiduria su iššūkiais. O kartais įdiegtos pastatų valdymo sistemos būna „užrakintos pas apsauginius“.

„Taip pat reikia suprasti, kad turbūt tai nėra vienintelė viruso banga. Todėl tiek dabar, tiek ateityje pastato mikroklimato sureguliavimas iki detalių taps vis svarbesnis. Tinkamas pastato skaitmenizavimas čia ir dabar gali padėti išvengti iššūkių ateityje. Ir ne tik dėl viruso plitimo, bet ir finansinių iššūkių norint taupyti pastato priežiūros kaštus ir energijos resursus“, – mano D. Karčiauskas.

O kaip elgtis dar sovietmečio laikų pastatų valdytojams? Dauguma mokyklų, kitų viešųjų pastatų sunaudoja itin daug energijos. „Statinių priežiūros“ vadovas sako, kad visko tiesiog paimti ir išjungti dar negalima.

„Nerenovuoti pastatai net neturi vėdinimo įrenginių. Čia galima sumažinti patalpų temperatūrą. Pavyzdžiui, mokyklose, darželiuose galima laikyti tik tokią temperatūrą, kad nepelytų kampai ir nedrėktų sienos. Elektra išjungta ir taip“, – paprastai paaiškina E. Tautkus.

D. Karčiauskas mano, kad dabar sutaupytus pinigus verta nukreipti į dezinfekciją. Pašnekovas sako pastebėjęs, kad dėl šio punkto verslui jokių klausimų nebekyla.

„Mes sakome, kad vienas efektyviausių būdų – oro ozonavimas, specialūs aparatai, valantys orą ir paviršius“, – sako „City Service Engineering“ energijos taupymo grupės vadovas.

Tekstas – Liucijos Zubrutės

Šaltinis: „Verslo žinios“  https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/03/30/pustusciai-pastatai-kur-ir-kaip-galima-sutaupyti