Pastato paruošimas ekstremaliai padėčiai
Susiklosčiusių neramumų apsuptyje pastaruoju metu iš klientų sulaukiame klausimų, kaip reikėtų pastatus paruošti galimai ekstremaliai situacijai. Norėdami veiksmingai apsaugoti savo pastatą nuo pavojų turime žinoti su kuo susidursime. Dažniausiai ekstremali situacija susiklosto dėl gamtinių oro sąlygų pvz: uraganai, potvyniai, sniego pūgos ir pan. Kiti ekstremalią situacija keliantys veiksniai, kurie šiuo metu itin aktualūs – karinis konfliktas, riaušės ir kiti panašaus pobūdžio neramumai. Kiekviena iš šių situacijų reikalauja specifinių pastato pasiruošimo žingsnių. CSE pastatų priežiūros ekspertai parengė kelis pagrindinius praktinius patarimus į ką atkreipti dėmesį ir kokių veiksmų imtis, norit paruošti komercinį pastatą galimai ekstremaliai situacijai.
Energijos tiekimo užtikrinimas
Ekstremalios situacijos metu dažnais atvejais energijos tiekimas pastatui iš elektros tinklų nutrūksta, todėl svarbu turėti atsarginį energijos tiekimo šaltinį – baterijas (UPS) arba elektros generatorius. CSE ekspertai rekomenduoja atlinkti šiuos elektros generatorių priežiūros darbus, tam, kad prireikus šie sklandžiai dirbtų:
- Periodiškai keisti oro, tepalo ir kuro filtrus.
- Kasmet atlikti apkrovos testą
- Patikrinti aušinimo skysčio lygį ir koncentraciją
- Jei reikia, praplauti aušinimo sistemą
- Kuro atnaujinimas ir vandens pašalinimas iš kuro bako.
Prevencinė pastato apsauga
Pirma svarbu pasirūpinti pastato perimetru, o tik tada vidumi. Priklausomai nuo ekstremalios situacijos pobūdžio: fiziniai barjerai potvyniui stabdyti, elementų tvirtinimas arba laikinas nuėmimas škvalo atveju, langų (ypač pirmame aukšte) fizinis uždengimas tam tinkamomis medžiagomis. Pastato viduje pasirūpinti tinkamu priešgaisrinės sistemos ir kitų apsaugos sistemų veikimu. Pastate dirbantys asmenys turi būti informuoti apie saugiausią pastato tašką (požeminis aukštas arba patalpa be langų storomis gelžbetonio sienomis ir pan.).
Atsargos
Dalyje komercinių ir viešosios paskirties pastatų net ir ekstremalių situacijų metu turi būti užtikrintos kiek įmanoma tinkamesnės sąlygos žmonių darbui: ligoninės, strateginės reikšmės įmonių pastatai ir pan. Tokiu atveju neužtenka pasirūpinti tik energijos tiekimu ir prevencinėmis pastato apsaugomis, bet reikia pasirūpinti maisto, vandens, medikamentų atsargomis ir užtikrinti ryšio palaikymą su išoriniu pasauliu.
„City Service Engineering“ teiks pastato inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas naujai „Rehau“ gamyklai Klaipėdoje
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atidaryta maždaug 30 mln. eurų kainavusi Vokietijos specializuotos polimerų gamybos bendrovės „Rehau“ gamykla.
„Rehau“ yra vienas iš pirmaujančių gamintojų, kuris teikia aukščiausios kokybės polimerų pagrindu kuriamus sprendimus skirtus statybų, automobilių ir pramonės sektoriams. Visame pasaulyje įmonė turi 20 000 darbuotojų.
„City Service Engineering“ pasirašė sutartį dėl gamyklos pastato inžinerinių sistemų (šildymo, vėdinimo, elektros, priešgaisrinės) ir pastato konstrukcijų priežiūros darbų. Bendras prižiūrimų patalpų plotas – 19 000 m2.
Pastato valdymo sistemų evoliucija: kuo skiriasi BMS, BACS, BEMS?
BMS, BACS, BEMS. Ką reiškia šie raidžių deriniai pastatų ūkio valdyme? Kuo automatinė pastato valdymo sistema skiriasi nuo kompiuterinės valdymo sistemos? Jūsų dėmesiui – ne tik tai, bet ir trumpa šių sistemų istorija.
Pastato valdymo sistemų evoliucija
Iki septintojo dešimtmečio beveik visų didelių komercinių pastatų valdymas – termostatų ir vožtuvų reguliavimas – buvo atliekamas pasitelkiant pneumatiką. 80-aisiais rinkoje atsiradus pirmiesiems prieinamiems kompiuteriams, šie buvo išbandyti ir pastatų sistemų valdymo optimizavime.
Iš pradžių vienas centrinis kompiuteris apdorodavo visus procesus. Netrukus paaiškėjo, kad žymiai efektyvesnis būdas – integruoti atskirus skaitmeninius valdiklius (kompiuterius) į pagrindinius pastato šildymo, vėdinimo, apšvietimo įrenginius, o šiuos valdyti iš centrinės sistemos arba kompiuterio.
Taip gimė pirmosios BAS/BMS (building automation/managment system) arba kitaip – automatinės pastato valdymo sistemos.
Apie 1995 metus šios sistemos buvo pradėtos jungti prie interneto. Šiandien centrinio valdymo automatizavimo aparatai užleido vietą debesijos pagrindu veikiančiai programinei įrangai, kuri leidžia pastatus valdyti nuotoliniu būdu.
Nors 9 % pasaulyje suvartojamos energijos yra kontroliuojama per BMS sistemas, tačiau tik apie 15 proc. pastatų turi integruotus BMS. Ilgą laiką ši sistemą reikalavo itin didelių investicijų, o jos įdiegimas buvo laikomas sudėtingu ir ilgu procesu. Taigi, BMS buvo diegiamas tik dideliuose komerciniuose pastatuose.
Gera žinia ta, kad pastaraisiais metais apstu naujų technologijų ir jas siūlančių spartuolių, kurie leidžia išbandyti pastato valdymo automatizavimą mažesniais kaštais, o gaunama nauda – taupant energijos ir žmogiškuosius resursus – itin greitai atperka investicijas.
Vykstant technologinei pastatų valdymo sistemų evoliucijai, natūraliai atsirado papildomų funkcijų. Dėl to keitėsi sistemų pavadinimai ir trumpiniai. Aptarkime tris pagrindines sąvokas.
BMS
BMS (building management systems) – tai pastatuose įdiegta kompiuterinė valdymo sistema, kuri valdo ir stebi pastato mechaninę ir elektros įrangą, tokią kaip vėdinimas, apšvietimas, elektros, priešgaisrinės ir apsaugos sistemos.
BMS susideda iš programinės ir techninės įrangos. Tradicinės BMS turi serverius, priežiūros įrenginius, integruotus valdiklius, taip pat žinomus kaip pastatų automatizavimo sistema (BAS). BMS jungia šildymo, vedinimo, kondicionavimo ir kitą pastatų įrangą, kad ši veiktų kaip vienas integruotas įrenginys. Tai leidžia centralizuoti operacijas ir palengvinti duomenų vizualizavimą per vartotojo sąsają.
BACS
BACS (Building Automation and Control System) – yra standartinis terminas naudojamas apibūdinti išmanią pastato valdymo sistemą pagal EN ISO 16484-2:2004. Pagrindinis skirtumas tarp BACS ir BMS yra automatizacijos lygis.
Į BMS sąvoką patekdavo ir kitos su pastato valdymu susijusios veiklos, kurios nepasižymėdavo dideliu automatizavimo lygiu. Tuo tarpu atsiradus tokioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas ir debesyse esančios duomenų analitikos platformos, BACS terminas tapo tikslesnis apibūdinant pasiektą pastato automatizacijos ir nuotolinio valdymo potencialą. Daugumą modernių pastato valdymo sistemų reiktų vadinti BACS.
BEMS
BEMS (building energy management systems) – tai į pastatą integruotos kompiuterizuotos sistemos, skirtos su energija susijusių priežiūros įrenginių – šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų, apšvietimo, elektros sistemų – stebėjimui ir valdymui.
Frazė BEMS kartais vartojama norint apibūdinti BMS, tačiau tai nėra tikslu, mat BEMS yra tik dalis šios sistemos. BMS pastatų valdymo sistemos gali būti naudojamos stebėti ir valdyti įvairias pastato sistemas, įskaitant gaisro, dūmų aptikimą ir signalizaciją, judesio detektorius, CCTV apsaugą ir praėjimo kontrolę, liftus ir pan.
BEMS apibūdina tik su energijos vartojimo kontrole susijusias sistemas. Šios sistemos ypač plėtėsi ir tobulėjo pastaruoju metu pritaikant naujausias dirbtinio intelekto, duomenų analitikos bei daiktų interneto (IoT) technologijas.
Modernios BEMS įgalina nuotolinį stebėjimą realiu laiku ir integruotą įvairių prijungtų sistemų valdymą, leidžiantį stebėti veikimo režimus, energijos naudojimą, aplinkos sąlygas, našumą ir komfortą. BEMS taip pat gali aktyvuoti aliarmus, kai kuriais atvejais nuspėti problemas ir informuoti priežiūros programas. Yra galimybė saugoti istorinių rezultatų įrašus ir juos palyginti su kitų pastatų duomenimis. Be to, teikiamos automatizuotos pastato energijos suvartojimo ataskaitos.
Maži pastatai gali turėti nepriklausomą energijos sistemų valdymą. Didesniuose ar sudėtingesniuose pastatuose, kuriuose yra daug energijos naudojančių kompleksiškų sistemų, verta rinktis vieną automatizuotą pastato energijos valdymo sistemą. Taip užtikrinama geresnė kontrolė ir ženklus resursų taupymas.
Kitame straipsnyje nagrinėsime pastatų priežiūros sistemų integravimo lygius.
Šis straipsnis Jums buvo naudingas ir įdomus? Sekite mūsų LinkedIn profilį arba apsilankykite cse.lt naujienų skiltyje. Čia dalinamės praktiška informacija apie pastatų priežiūrą ir inžineriją.
TOP 5 klaidos, kodėl komercinių pastatų priežiūra gali tapti nuostolinga
Tinkama komercinių pastatų priežiūra – atsakingas ir specifinių žinių reikalaujantis darbas, kuris pastatų valdytojams gali padėti ne tik sutaupyti gana solidžią sumą pinigų, bet ir užsitarnauti ekologijai palankaus verslo statusą. Kaip pasakoja ekspertai, vis daugiau pastatų valdytojų renkasi skaitmeninius ir automatizuotus pastatų valdymo sprendimus, tačiau, dėl klaidingo jų įgyvendinimo, pastatų priežiūra jiems gali tapti nuostolinga.
Kaip pasakoja komercinių pastatų priežiūros ir administravimo įmonės „City Service Engineering“ „Appex“ analitikos centro grupės vadovas Donatas Karčiauskas, komerciniuose pastatuose daugiau nei pusė visos suvartojamos energijos priklauso nuo inžinerinių – ypatingai šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo – sistemų veikimo. Keičiantis tendencijoms ir pastatų priežiūroje įgyvendinant skaitmeninius sprendimus, automatizuotos sistemos ir jų veikimas nulemia ne tik energetinį pastato efektyvumą ar viduje esančių žmonių komfortą, bet ir objekto eksploatacijos kaštus.
Visgi, gana dažnai pasitaiko, jog netinkamai sudėliota pastato sistemų automatizavimo seka ir kitos pastato klaidos objekto valdytojams neleidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų. Ilgametis „City Service Engineering“ pastatų skaitmenizacijos strategas išskiria pagrindines klaidas, kodėl pastato priežiūra jums gali ne padėti sutaupyti, o tapti nuostolinga.
TOP 5 klaidos, kodėl komercinių pastatų priežiūra gali tapti nuostolinga:
1. Projektavimo etape detaliai nėra aprašomas automatizuotų sistemų veikimo algoritmas.
Atsižvelgiant į automatizavimo svarbą projektavimo metu, pasak D. Karčiausko, šiai daliai skiriamas per mažas dėmesys: „Esame įpratę, kad projektuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas (ŠVOK), į projektą nėra įtraukiamas detalus pastato veikimo algoritmo aprašymas. Geriausiu atveju – įtraukiamos gairės, kurių dažnai nepakanka tolimesniam ir sklandžiam pastato eksploatavimui“.
Klausimų, dėl sistemų nesuderinamumo, gali iškilti net jau pradėjus eksploatuoti pastatą. Pavyzdžiui, vėdinimo sistema šildo, o vėsinimo sistema, veikdama atskirai, tuo pačiu metu šaldo. Nepaisant to, kad sistemos įdiegtos pagal numatytą projektą, dėl detaliai neaprašyto automatizuotų sistemų veikimo algoritmo, susiduriama su daug problemų.
„Kyla daug diskusijų, pastato savininkui ar vystytojui tenka išleisti papildomas investicijas sistemų optimizavimui, užtikrinant sveiką pastato veikimą. Šių problemų galima išvengti, jei projektavimo etape detaliai suderinamas pastato veikimo algoritmas“, – akcentuoja specialistas.
2. Neatliekamas automatizuotų sistemų veikimo patikrinimas.
Pastato algoritmas yra esminis indikatorius, parodantis, ar sistemos veikia taip, kaip buvo planuota ir ar jos pasieks visus suplanuotus uždavinius. Tačiau, ar pastato veikimo algoritmas yra tinkamas visą laiką, t.y. 24/7, pasak specialisto, fiziškai patikrinti neįmanoma.
„Diegiant pastato valdymo sistemą būtina numatyti visų parametrų archyvavimą, kurio archyvas būtų atviras visiems. Dažnai pasitaiko, jog parametrų archyvavimas nebūna įtrauktas į planą, o jei archyvas ir yra, jis užrakintas sistemos viduje, todėl veikimo patikrinimas tampa sudėtingas ir imlus laikui darbas“, – sako pašnekovas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kad pastato valdymo sistemos korekcijos atliekamos net po metų, jau užbaigus pastato automatizavimo darbus. Sistemų veikimo parametrų archyvus galima patikrinti specialiais algoritmais, kurie padeda aptikti sutrikimus. Tačiau tokiu atveju, svarbu patikrinti ne vieno įrenginio veikimą, o visą jų veiklą tarpusavyje.
3. Nepaisoma, kad kiekvienas pastatas yra unikalus.
Kaip teigia energijos taupymo grupės vadovas, auksinė taisyklė, kurios gaila, tačiau ne visada paiso pastatų valdytojai ar jų administratoriai – kiekvienas pastatas yra unikalus: „Kiekvienam pastatui reikia skirti vienodai didelį dėmesį ir priimti skirtingus, jam labiausiai tinkamus, sprendimus. Norint išpešti maksimalią naudą ir pasiekti, jog pastatas veiktų efektyviausiai – būtina tam tikroms sistemoms numatyti laisvai programuojamus valdiklius.“
Gamykliniai valdikliai, anot vadovo, ne visada užtikrina optimalų veikimą konkrečiam pastatui: „Pavyzdžiui, norint pastatui įdiegti papildomas efektyvumo priemones ateityje, gamyklinis valdiklis gali neturėti reikiamų funkcijų, kurias būtų galima laisvai papildyti, esant laisvai programuojamiems valdikliams. Diegiant laisvai programuojamus valdiklius būtina užtikrinti, kad klientui būtų perduodamos tikslius veikimo aprašymas ir sistemų konfigūraciniai failai.“
4. Neatsižvelgiama į pastato balansavimo poreikius.
Nors, kaip sako D. Karčiauskas, visi suprantame, kad faktiškai veikiantis pastatas visada skiriasi nuo pastato projektinės versijos, pavyzdžiui, pastatų vėdinimas yra balansuojamas pagal projektines pastato reikšmes, tačiau faktiškai įrengtose patalpose žmonių kiekis yra kintantis.
„O ką jau kalbėti apie tai, kad skirtingu metu žmonių kiekis skiriasi skirtingose pastato zonose. Todėl labai svarbu pastatus balansuoti pagal faktinį pastato poreikį ir jų veikimo specifiką“, – primena grupės vadovas.
5. Teikiamos neapibrėžtos garantijos.
Gana dažnai pastato inžinerinėms sistemoms suteikiama tik sistemų gamintojo garantija, tačiau, eksploatuojant pastatą, neretai atsiranda įvairių neapibrėžtumų. Verta prisiminti, kad sistemų veikimas priklauso ir nuo jų įrengimo kokybės, todėl dažnai taikomas garantijos paslaugų suteikimo vietoje principas padeda išvengti papildomų sąnaudų: „Pavyzdžiui, jei jūsų pastate sugenda šviestuvas, garantijos vietoje paslauga reiškia, kad šviestuvo diegėjas ne tik pakeičia šviestuvą, tačiau ir padengia visas su šviestuvo pakeitimu susijusias darbo ir transportavimo išlaidas. Vadinasi, būtina atsižvelgti į visas paslaugų tiekėjų teikiamas garantijas ir jų apibrėžtumą.“
Svarbu tai prisiminti, kad praėjus keleriems metams dar „jaunam“ pastatui nereiktų įgyventi papildomų optimizavimo sprendimų, kurių pasak energijos taupymo grupės vadovo, įgyvendinimas tampa sudėtingas, o neefektyvus veikimas lemia papildomas energijos sąnaudas ir eilę papildomų veiksmų, reguliuojant jų veikimą. Prieš „paleidžiant pastatus į gyvenimą“, būtina viską numatyti iš anksto ir skirti didelį dėmesį ne tik pačiai statinio įrangai, tačiau ir efektyviam įrangos veikimui.
Kaip pastatus prižiūrėti COVID-19 metu?
Kaip pastatus prižiūrėti COVID-19 metu?
Šiemet netikėtai smogusi COVID-19 banga tapo nemenku iššūkiu kone visam verslo sektoriui. Pandemijos sukelti nepatogumai ne tik parodė verslų atsparumą, bet ir sugebėjimą reaguoti į situaciją žaibiškai, lanksčiai prisiderinant prie viruso iššauktos krizės. Tapo akivaizdu, kad dalyje verslo šakų tradicinis verslo modelis nėra pasirengęs tokiems iššūkiams, o fizinis klientų aptarnavimas – nesaugus arba iš viso negalimas. Pastatų valdytojams tenka rinktis tarp energijos resursų taupymo ir intensyvesnio vėdinimo bei virusų prevencijos. Kaip ir į viską šiomis dienomis – reaguoti reikia greitai ir profesionaliai. Tad kaip prižiūrėti pastatus šiomis neeilinėmis aplinkybėmis?
Ar svarbi dezinfekcija?
LR SAM rekomendacijos, kurios pateiktos remiantis naujausiomis tarptautinių organizacijų gairėmis, pandemijos metu pataria visas patalpas/paviršius valyti kuo dažniau, siekiant maksimaliai efektyviai sustabdyti COVID-19 viruso plitimą. Tiek kasdienė patalpų higiena su profilaktiniu dezinfekavimu, tiek dezinfekcija nustačius COVID-19 atvejį yra būtinos priemonės, norint sumažinti COVID-19 viruso užsikrėtimo riziką ir jį pilnai pašalinti.
Sėkmės pavyzdžiai ir geroji praktika – pastatų skaitmenizavimas
Pastatai be nuotolinio valdymo iš tiesų susiduria su iššūkiais. Net ir tie, kurie turi BMS sistemas, dažnai tampa neprieinami. Iš principo mes sėkmingai valdome tuos pastatus, kurie yra skaitmenizuoti ir prijungti prie „APEX Intelligence“ nuotolinio valdymo centro. Tai naujas pastatų priežiūros modelis, kurio pagalba pastatų priežiūra tampa ženkliai efektyvesnė, reikalaujanti mažiau neefektyvesnių veiksmų, užtikrinanti sistemų nuolatinę priežiūrą, mažinanti įrenginių prastovų rizikas, didinanti darbo efektyvumą bei taupanti energetinius kaštus.
Nuotoliniu būdu yra nuolatos stebimos pastato sistemos, analizuojami duomenų srautai, tinkamų algoritmų dėka sistema automatiškai informuoja apie įrangos gedimus bei numato iš anksto galimus sutrikimus ir nuostolius. Turėdami pakankamai duomenų, iškart galime suformuoti geriausią sprendimą/valdymo algoritmą. Pavyzdžiui, lauke keičiantis drėgmei ir temperatūrai galime greitai sureaguoti ir keisti parametrus. Taigi, galime išlaikyti balansą tarp sveikatos, nes dirbame nuotoliniu būdu ir finansų energijos sąnaudoms.
„eCSE“ - įrankis Jūsų telefone
Esame atsakingi už Jūsų turto priežiūrą, todėl norime dar kartą pabrėžti, kad pastatų ūkio valdymo organizavimą gebame vykdyti ir be tiesioginio fizinio kontakto kliento objekte. Patogiam ir saugiam bendravimui naudokite „eCSE“ - savitarnos platformą ir mobiliąją aplikaciją visiems objekto naudotojams. Daugelis mūsų klientų jau įsitikino, kad su šiuo įrankiu spręsti problemas galima greičiau, patogiau, o svarbiausia – saugiau, nes eliminuojamas fizinis kontaktas.
Kiti aktualūs patarimai
• Jei pastate sumažėja žmonių srautai, būtina peržiūrėti ŠVOK parametrus, kad atitiktų užimtumo ar eksploatavimo poreikius. Būtų išvengta nereikalingų išlaidų. Nepamiršti priešužšaliminės rizikos. Taip pat atkreipti dėmesį į palaikančias sistemas, cirkuliacinių siurblių veikimą.
• Užtikrinkite elektros tiekimą.
• Net jei pastatai nėra užimti, nepakankama temperatūros ir drėgmės kontrolė gali sukelti pelėsių augimą.
• Palaikykite pastato temperatūrą nuo 13 iki 27 laipsnių, o drėgmę (viruso atveju) tarp 50 iki 65%. Tačiau neviršyti rasos taško reikšmių.
• Kol pastatai neužimti, atlikite prevencinę priežiūrą (ŠVOK, elektros tiekimas, apšvietimas).
• Atlikite prevencinę avarinio elektros tiekimo sistemų apžiūrą, kad prireikus galėtumėte naudoti.
Kreipkitės į mus, jeigu turite klausimų ar norite pasitarti.
Ar Jūsų pastatai paruošti šildymo sezonui?
Artėjant šildymo sezonui ir siekiant išvengti nesklandumų, būtina tinkamai parengti pastatų šildymo sistemas. Pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia padaryti:
• Išsivalyti arba patikrinti kaminą (jei jis yra).
• Paruošti šildymo prietaisą sezonui, atlikti jo valymą bei derinimą.
• Jei šildymo sistemoje yra tarpiniai šildymo šilumokaičiai, karšto vandens ruošimui, šildymui - reikia atlikti jų valymą, kitaip kris šildymo sistemos efektyvumas. Tai gali sukelti problemas, pvz.: labai šaltą dieną nepakaks šildymo.
• Patikrinti visų cirkuliacinių siurblių veikimą.
• Išvalyti šildymo sistemos purvarinkius.
• Papildyti šildymo sistemą iki darbinio slėgio.
• Nuorinti šildymo sistemą.
• Patikrinti išsiplėtimo indą.
• Patikrinti visų automatinių pavarų/vožtuvų veikimą.
• Patikrinti visų temperatūros daviklių veikimą.
• Patikrinti apsaugos sistemas nuo vandens slėgio padidėjimo; nuo temperatūros padidėjimo (jei jos yra).
• Patikrinti uždaromuosius ventilius, nes esant kritinei situacijai, jie turi būti sandarūs.
• Sutvarkyti (jei pažeista) šildymo vamzdynų izoliaciją, taip išvengsite šilumos nuostolių.
• Patikrinti visų šildymo prietaisų termostatinius vožtuvus (jie dažniausiai montuojami ant radiatorių).
• Patikrinti patalpose esančių valdiklių veikimą (kartais jie veikia su elementais, patikrinti ar neišsikrovė).
Rekomenduojama periodiškai inventorizuoti pastato šildymo sistemą, tikrinant, ar šildymo prietaisai ir stovų subalansavimo įrenginiai atitinka projektą. Patikrinimą gali atlikti pastato valdytojas ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Kol šildymo sezonas įsibėgėja, dėl temperatūros svyravimų, dieną/naktį dažniausiai patiriami esminiai šilumos nuostoliai, net ir esant automatizuotam mikroklimato valdymui. Pastatai būna peršildomi ir taip šildymo išlaidos išauga. Dėl šio nestabilaus šilumos poreikio, būtina pastatus papildomai kontroliuoti ir keisti įrangos nustatymus, priklausomai nuo lauko oro sąlygų. Taip yra optimizuojami kaštai tenkantys pastatų šildymui.
Mūsų klientai gali ramiai laukti šildymo sezono, nes objektuose, kuriuose prižiūrime šildymo sistemą (-as) prevenciškai atliekame suplanuotus darbus. Suprantame, kad nuosekliai ruošiantis šildymo sezonui - didėja šildymo efektyvumas, ilgėja šildymo sistemos tarnavimo laikas, įsisavinama daugiau energijos. Priešingai, periodiškai neprižiūrint įrenginiai anka, didėja rizika sušaldyti pastatą, aplieti patalpas ar sugadinti įrangą. Todėl labai svarbu atsakingai ir laiku paruošti pastatus šildymo sezonui.
Nauja sutartis su SEB banku
Rudens pradžioje „City Service Engineering“ ilgamečių klientų ratas pasipildė nauju svarbiu klientu – tai dar kartą parodo, kaip yra svarbu nuolatos tobulėti. Nuo šiol prižiūrėsime SEB banko klientų aptarnavimo skyrius ir administracines patalpas visoje Lietuvoje. Skaičiuojame net 27 objektus! Taip pat teiksime avarinių situacijų sprendimo paslaugas.
„Be jokios abejonės, kliento pasirinkimą lėmė mūsų profesionalumas ir kompetencijos Energetiniame ūkyje. Savo patirtimi bei įgyvendintais projektais užsitarnavome pasitikėjimą, kuris ir peraugo į bendradarbiavimą. Tikime, jog kartu su SEB banku pavyks pasiekti puikių rezultatų!“, - sako CSE pardavimų grupės vadovas Šarūnas Šetikas.
Kaip organizuojame darbą COVID-19 metu?
Komercinių pastatų priežiūros veikloje yra dalis paslaugų, kurių neįmanoma teikti per atstumą, pavyzdžiui – avarinės tarnybos darbas. Avarinės tarnybos ir įvairius remonto darbus atliekančių specialistų veiklą bendrovė ir toliau organizuoja taip, kad būtų kuo mažiau kontaktuojama su klientais. Specialistai aprūpinti visomis reikalingomis saugos priemonėmis, tad į objektą vyksta pasiruošę ir laikydamiesi prevencinių priemonių.
Respiratoriaus užsidėjimas
- Prieš užsidedant respiratorių būtinai dezinfekuokite rankas.
- Prieš nusiimant respiratorių būtinai dezinfekuokite rankas, taip pat pravalykite respiratoriaus vidinę ir išorinę puses dezinfekcine servetėle arba vienkartine nosinaite, sudrėkinta dezinfekciniu skysčiu. Išvalyta respiratorių įdėkite į maišelį.
Rankų dezinfekavimas (šios taisyklės taikomos ir darbuotojui dėvint pirštines)
- Prieš užsidedant respiratorių reikia dezinfekuoti rankas, užsidėti pirštines ir tuomet užsidėti respiratorių.
- Nusiimant respiratorių – dezinfekuoti rankas, nusiimti respiratorių, nusiimti pirštines ir tuomet vėl dezinfekuoti rankas.
Kaip dezinfekuoti rankas?
Antrai Covid bangai pasiruošę!
Mielas kliente,
Šiemet netikėtai smogusi COVID-19 banga tapo nemenku iššūkiu kone visam verslo sektoriui. Pandemijos sukelti nepatogumai ne tik parodė verslų atsparumą, bet ir sugebėjimą reaguoti į situaciją žaibiškai, lanksčiai prisiderinant prie viruso iššauktos krizės. Tapo akivaizdu, kad dalyje verslo šakų tradicinis verslo modelis nėra pasirengęs tokiems iššūkiams, o fizinis klientų aptarnavimas – nesaugus arba iš viso negalimas.
Dar prieš COVID-19 „City Service Engineering“ kūrė ir diegė skaitmenizuotas sistemas, kurios leidžia visiems savo klientams teikti aukščiausios kokybės priežiūros paslaugas iki minimumo apribojant fizinius kontaktus. Seniai tikėjome, jog tai yra tvaraus verslo ateitis, nors pandemija parodė, kad ta ateitis labai greitai virto dabartimi. Džiaugiamės, kad tapome pirmieji rinkoje, gebantys daugelį pastatų priežiūros klausimų saugiai ir tvariai spręsti nuotoliniu būdu. Šiandien galime tvirtai garantuoti – esame tam pasirengę 100 proc.
Per daugiau nei 20 veiklos metų „City Service Engineering“ pastatų priežiūros rinkoje visada stengėsi būti žingsniu priekyje. Neabejojame, kad tik savo sukurtais ir įdiegtais sprendimais, inovacijomis ir gebėjimu greitai reaguoti į pokyčius, užsitarnavome savo klientų pasitikėjimą. Kasmet pasirašome per 100 pastatų ūkio valdymo sutarčių tiek su didelėmis kompanijomis, tiek su mažesnėmis įmonėmis. Šiandien paslaugas teikiame daugiau nei 9 tūkstančiuose objektų visoje Lietuvoje.
Esame atsakingi už Jūsų turto priežiūrą, todėl norime dar kartą pabrėžti, kad pastatų ūkio valdymo organizavimą gebame vykdyti ir be tiesioginio fizinio kontakto kliento objekte. Patogiam ir saugiam bendravimui esame sukūrę naujos kartos komunikacinis įrankį „eCSE“ - savitarnos platformą ir mobiliąją aplikaciją visiems objekto naudotojams. Daugelis mūsų klientų jau įsitikino, kad su šiuo įrankiu spręsti problemas galima greičiau, patogiau, o svarbiausia – saugiau, nes eliminuojamas fizinis kontaktas.
Jau kurį laiką paslaugas Jums teikiame vadovaudamiesi nauja verslo logika. Jeigu anksčiau dirbome pagal principą Klientas-Darbuotojas, tai nuo šiol paslaugas teikiame kitaip – Klientas-Tobulai veikianti sistema. Dėl to keičiasi paslaugos greitis, nes sistema leidžia ženkliai pagreitinti klientų problemų sprendimą. Kitaip sakant, šiuo metu visos užklausos yra matomos sistemoje, todėl apdorojamos žymiai greičiau, o klientui, pakeitus statusą, grįžtamasis ryšys suteikiamas realiu laiku.
Mes naudojame skaitmeninius produktus ir tai užtikrina greitą bei kokybišką paslaugų teikimą Jums. Be to, skaitmeninių technologijų dėka galime pasitelkti tinkamiausius išorės partnerius Ir visa tai tam, kad Jūsų valdomas turtas būtų tik mūsų rūpestis.
Neseniai pristatėme dar vieną naujovę - „Apex Intelligence“. Tai naujas pastatų priežiūros modelis, kurio pagalba pastatų priežiūra tampa ženkliai efektyvesnė, reikalaujanti mažiau neefektyvesnių veiksmų, užtikrinanti sistemų nuolatinę priežiūrą, mažinanti įrenginių prastovų rizikas, didinanti darbo efektyvumą bei taupanti energetinius kaštus. Nuotoliniu būdu yra nuolatos stebimos pastato sistemos, analizuojami duomenų srautai, tinkamų algoritmų dėka sistema automatiškai informuoja apie įrangos gedimus bei numato iš anksto galimus sutrikimus ir nuostolius.
Siekame paslaugas teikti tobulai, tačiau kartais irgi klystame, bet niekada nebijome to pripažinti ir prisiimti atsakomybės. Nepaisant retsykiais pasitaikančių nesklandumų, beveik 350 „City Service Engineering“ darbuotojų nuolat, kiekvieną dieną, rūpinasi sklandžiu Jūsų pastatų ūkio valdymu.
Dilema: ar įmanoma mažinti ir kaštus, ir riziką?
Neteisinga sistemų priežiūros strategija gali iš esmės nulemti bendrą organizacijos produktyvumą. Visai nesvarbu, ar tai gamybos įmonė, nekilnojamojo turto vystytojas, ar prekybos centras. Visi sprendžia tą pačią dilemą: kaip išlaikyti balansą tarp išlaidų/kaštų, skiriamų sistemų priežiūrai, ir gedimų rizikos, gamybos prastovų, netinkamo komforto, nusiskundimų ar energijos resursų švaistymo. Visa tai galima vadinti sistemų/pastatų priežiūros paslaugos poveikiu. Pati techninės priežiūros (angl. „maintenance“) paslauga lemia iki 30% bendro pastato ar priežiūros proceso produktyvumo.
Naujas priežiūros modelis, mažinantis kaštus
Natūralu, kad visame pasaulyje jau daug metų nagrinėjamos galimybės sumažinti pastatų sistemų priežiūros išlaidas, išlaikant tą pačią priežiūros paslaugų kokybę. Prieš keletą metų ypač populiarus buvo energetinis efektyvumas. Dabar, didžiąją dalį pastato priežiūros kaštų sudaro darbo užmokestis, jam tenka net iki 78%. Ne ką mažesnė dalis tenka ir pačio priežiūros proceso efektyvumui bei žmogiškojo faktoriaus optimizavimui. Visi suprantame, kad technologijos ir jų taikymas yra raktas į efektyvumo didinimą. Didžiosios pasaulio technologijų įmonės, tokios kaip „Microsoft“, „Siemens“, „Automated logic“ jau senokai pagrindinį dėmesį skiria duomenų analitikai ir duomenų panaudojimui naudingai informacijai generuoti. Tokių duomenų panaudojimas ir yra vienas esminių naujo sistemų/pastatų priežiūros modelio – numatomos techninės priežiūros (ang. „predictive“) – požymių. Tai reiškia, kad remiantis šiuo modeliu priežiūra vykdoma pagal sistemų parametrų duomenimis, surinktus įvairių daviklių pagalba. Parametrai yra nuolat analizuojami ir pagal jų kitimą automatizuotos sistemos informuoja apie galimus sutrikimus. Kitaip tariant, tam tikrų sistemų veikimas tikrinamas 24/7 informacinių sistemų pagalba.
Priežiūros ir aptarnavimo modeliai
Pasaulyje numatomos techninės priežiūros (ang. predictive) modelio rinka kas metus plečiasi po 25,2% nuo 4 mlrd. JAV dolerių 2020 metais iki planuojamų 12,3 mlrd. JAV dolerių 2025 metais. Ši plėtra nėra atsitiktinė. Remiantis pasauline praktika, numatomos techninės priežiūros (ang. „predictive“) modelis iki 30% efektyvesnis , lyginant su kitais dviem sistemų/pastatų priežiūros modeliais – reaktyviuoju (ang.„reactive“) ir prevenciniu (ang. „preventive“). Panagrinėkime šių 3 modelių naudojimą, pranašumus ir naudas.
III. Modelis – Prognozinis
Analitinis duomenų apdorojimas. Įžvalgos, galinčios padėti numatyti įrangos gedimus ir patikrinti aptarnavimo veiksmus.
II. Modelis – Prevencinis
Planingas aptarnavimo darbų vykdymas. Inžinerinių sistemų valdymas/stebėjimas ir duomenų surinkimas.
I. Modelis – Reaktyvusis
Avarijos ir remontiniai darbai. „Gaisrų gesinimas“
APEX Intelligence – yra paslauga, kuri siunčia, analizuoja duomenis, o BMS tik įrankis skirtas duomenims atvaizduoti.
Įrangos naudojimas iki tol, kol ji suges, apibūdinamas kaip reaktyvusis priežiūros modelis (ang.„reactive“). Jis naudojamas tam tikroms sistemoms/įrangai, kurių sutrikimas negali lemti didelių nuostolių. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad vieno šviestuvo gedimas nekelia didelių rizikų ar galimų nuostolių. Įprastai šviestuvo veikimui nėra reikalingi specialūs patikrinimai ar apžiūros. Tokiais atvejais ir naudojamas reaktyvusis priežiūros modelis (ang.„reactive“).
Tačiau yra sistemų, kurių veikimo sutrikimai gali lemti ženklius nuostolius ar rizikas. Pavyzdžiui, priešgaisrinės signalizacijos veikimui būtina atlikti periodines apžiūras ir patikrinimus. Tam naudojami planiniai prevenciniai sistemų patikrinimai – apžiūros. Atitinkamai ir apšvietimo sistema – įsivaizduokime, jei neveikia apšvietimo valdymo laiko rėlė, kuri atsakinga už šviesos išjungimą ne darbo metu – šios sistemos gedimas jau gali lemti iki 10% didesnį elektros suvartojimą. Todėl šios sistemos daliai planiniai patikrinimai gali sumažinti energijos resursų švaistymą.
Pastate vienu metu gali veikti iki 8 skirtingų sistemų ar šimtai skirtingų įrenginių. Todėl, kiekvienai sistemai būtina pritaikyti tinkamą priežiūros modelį ne tik tam, kad užtikrintume Lietuvos teisės aktų reikalavimus, bet ir tinkamai išnaudotume pastato sistemų produktyvumą, eliminuojant rizikas ar energijos suvartojimo nuostolius. Pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos pastate lemia iki 40% energetinių sąnaudų. Be to, šių sistemų veikimas 100% užtikrina pastate esančių žmonių komfortą. Nepaisant to, šių sistemų priežiūrai klaidingai taikomas reaktyviosios priežiūros modelis arba nepakankamas planinių apžiūrų periodiškumas.
Natūralu, kad ŠVOK sistemos apžiūra 365 kartus per metus, skaičiuojant darbo užmokestį, atsieitų nemažai, todėl periodiškos apžiūros, nepaisant tinkamos sistemos veikimo svarbos, yra mažinamos. Šių sistemų veikimo patikrinimas, naudojant skaitmenizavimo technologijas, yra vienintelis efektyvus būdas išlaikyti balansą tarp priežiūros kaštų ir teikiamos paslaugos poveikio – komforto ir optimalių energetinių kaštų. Taigi, skaitmenizavimo taikymas įrenginių priežiūrai yra numatomos techninės priežiūros (ang. „predictive“) priežiūros esmė, kuri sumažina pačios priežiūros kaštus ir užtikrina efektyvų įrenginių veikimą 24/7.
Kokia situacija Lietuvoje?
Lietuvoje iki 90% organizacijų, formuodamos sistemų priežiūros strategiją, naudoja reaktyvųjį ir prevencinį priežiūros modelius. Stengiamasi balansuoti tarp minimalių kaštų bei valstybiniuose aktuose apibrėžtų reikalavimų. Visgi, Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų šalių praktikos, kur ypač sparčiai populiarėja minėtas trečiasis priežiūros modelis – numatomos techninės priežiūros (angl. predictive).
Kartais nė nesusimąstome, kad didžiojoje dalyje pastatų, be ypač reikšmingų investicijų, jau šiandien galima naudoti numatomąjį techninės priežiūros (ang. „predictive“) modelį. Pastarąjį 10-metį investicijos į pastatų automatizavimą augo, todėl kaupiami duomenys apie pastatus gali būti lengvai panaudojami efektyvesnei sistemų priežiūrai.
„City Service Engineering“ įkurtas nepriklausomas duomenų analitikos centras „APEX Intelligence“ užtikrina efektyvų pastato duomenų surinkimą bei panaudojimą ir Numatomąjį techninės priežiūros vykdymą.
„City Service Engineering“ specialistai jūsų pastate gali atlikti sistemų skaitmenizavimo analizę ir pateikti pasiūlymus, kaip optimizuoti pastato priežiūrą.