Neteisinga sistemų priežiūros strategija gali iš esmės nulemti bendrą organizacijos produktyvumą. Visai nesvarbu, ar tai gamybos įmonė, nekilnojamojo turto vystytojas, ar prekybos centras. Visi sprendžia tą pačią dilemą: kaip išlaikyti balansą tarp išlaidų/kaštų, skiriamų sistemų priežiūrai, ir gedimų rizikos, gamybos prastovų, netinkamo komforto, nusiskundimų ar energijos resursų švaistymo. Visa tai galima vadinti sistemų/pastatų priežiūros paslaugos poveikiu. Pati techninės priežiūros (angl. „maintenance“) paslauga lemia iki 30% bendro pastato ar priežiūros proceso produktyvumo.

Naujas priežiūros modelis, mažinantis kaštus

Natūralu, kad visame pasaulyje jau daug metų nagrinėjamos galimybės sumažinti pastatų sistemų priežiūros išlaidas, išlaikant tą pačią priežiūros paslaugų kokybę. Prieš keletą metų ypač populiarus buvo energetinis efektyvumas. Dabar, didžiąją dalį pastato priežiūros kaštų sudaro darbo užmokestis, jam tenka net iki 78%. Ne ką mažesnė dalis tenka ir pačio priežiūros proceso efektyvumui bei žmogiškojo faktoriaus optimizavimui. Visi suprantame, kad technologijos ir jų taikymas yra raktas į efektyvumo didinimą. Didžiosios pasaulio technologijų įmonės, tokios kaip „Microsoft“, „Siemens“, „Automated logic“ jau senokai pagrindinį dėmesį skiria duomenų analitikai ir duomenų panaudojimui naudingai informacijai generuoti. Tokių duomenų panaudojimas ir yra vienas esminių naujo sistemų/pastatų priežiūros modelio – numatomos techninės priežiūros (ang. „predictive“) – požymių. Tai reiškia, kad remiantis šiuo modeliu priežiūra vykdoma pagal sistemų parametrų duomenimis, surinktus įvairių daviklių pagalba. Parametrai yra nuolat analizuojami ir pagal jų kitimą automatizuotos sistemos informuoja apie galimus sutrikimus. Kitaip tariant, tam tikrų sistemų veikimas tikrinamas 24/7 informacinių sistemų pagalba.

Priežiūros ir aptarnavimo modeliai

Pasaulyje numatomos techninės priežiūros (ang. predictive) modelio rinka kas metus plečiasi po 25,2% nuo 4 mlrd. JAV dolerių 2020 metais iki planuojamų 12,3 mlrd. JAV dolerių 2025 metais. Ši plėtra nėra atsitiktinė. Remiantis pasauline praktika, numatomos techninės priežiūros (ang. „predictive“) modelis iki 30% efektyvesnis , lyginant su kitais dviem sistemų/pastatų priežiūros modeliais – reaktyviuoju (ang.„reactive“) ir prevenciniu (ang. „preventive“). Panagrinėkime šių 3 modelių naudojimą, pranašumus ir naudas.

III. Modelis – Prognozinis
Analitinis duomenų apdorojimas. Įžvalgos, galinčios padėti numatyti įrangos gedimus ir patikrinti aptarnavimo veiksmus.

II. Modelis – Prevencinis
Planingas aptarnavimo darbų vykdymas. Inžinerinių sistemų valdymas/stebėjimas ir duomenų surinkimas.

I. Modelis – Reaktyvusis
Avarijos ir remontiniai darbai. „Gaisrų gesinimas“

APEX Intelligence – yra paslauga, kuri siunčia, analizuoja duomenis, o BMS tik įrankis skirtas duomenims atvaizduoti.

Įrangos naudojimas iki tol, kol ji suges, apibūdinamas kaip reaktyvusis priežiūros modelis (ang.„reactive“). Jis naudojamas tam tikroms sistemoms/įrangai, kurių sutrikimas negali lemti didelių nuostolių. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad vieno šviestuvo gedimas nekelia didelių rizikų ar galimų nuostolių. Įprastai šviestuvo veikimui nėra reikalingi specialūs patikrinimai ar apžiūros. Tokiais atvejais ir naudojamas reaktyvusis priežiūros modelis (ang.„reactive“).

Tačiau yra sistemų, kurių veikimo sutrikimai gali lemti ženklius nuostolius ar rizikas. Pavyzdžiui, priešgaisrinės signalizacijos veikimui būtina atlikti periodines apžiūras ir patikrinimus. Tam naudojami planiniai prevenciniai sistemų patikrinimai – apžiūros. Atitinkamai ir apšvietimo sistema – įsivaizduokime, jei neveikia apšvietimo valdymo laiko rėlė, kuri atsakinga už šviesos išjungimą ne darbo metu – šios sistemos gedimas jau gali lemti iki 10% didesnį elektros suvartojimą. Todėl šios sistemos daliai planiniai patikrinimai gali sumažinti energijos resursų švaistymą.

Pastate vienu metu gali veikti iki 8 skirtingų sistemų ar šimtai skirtingų įrenginių. Todėl, kiekvienai sistemai būtina pritaikyti tinkamą priežiūros modelį ne tik tam, kad užtikrintume Lietuvos teisės aktų reikalavimus, bet ir tinkamai išnaudotume pastato sistemų produktyvumą, eliminuojant rizikas ar energijos suvartojimo nuostolius. Pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos pastate lemia iki 40% energetinių sąnaudų. Be to, šių sistemų veikimas 100% užtikrina pastate esančių žmonių komfortą. Nepaisant to, šių sistemų priežiūrai klaidingai taikomas reaktyviosios priežiūros modelis arba nepakankamas planinių apžiūrų periodiškumas.

Natūralu, kad ŠVOK sistemos apžiūra 365 kartus per metus, skaičiuojant darbo užmokestį, atsieitų nemažai, todėl periodiškos apžiūros, nepaisant tinkamos sistemos veikimo svarbos, yra mažinamos. Šių sistemų veikimo patikrinimas, naudojant skaitmenizavimo technologijas, yra vienintelis efektyvus būdas išlaikyti balansą tarp priežiūros kaštų ir teikiamos paslaugos poveikio – komforto ir optimalių energetinių kaštų. Taigi, skaitmenizavimo taikymas įrenginių priežiūrai yra numatomos techninės priežiūros (ang. „predictive“) priežiūros esmė, kuri sumažina pačios priežiūros kaštus ir užtikrina efektyvų įrenginių veikimą 24/7.

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuvoje iki 90% organizacijų, formuodamos sistemų priežiūros strategiją, naudoja reaktyvųjį ir prevencinį priežiūros modelius. Stengiamasi balansuoti tarp minimalių kaštų bei valstybiniuose aktuose apibrėžtų reikalavimų. Visgi, Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų šalių praktikos, kur ypač sparčiai populiarėja minėtas trečiasis priežiūros modelis – numatomos techninės priežiūros (angl. predictive).

Kartais nė nesusimąstome, kad didžiojoje dalyje pastatų, be ypač reikšmingų investicijų, jau šiandien galima naudoti numatomąjį techninės priežiūros (ang. „predictive“) modelį. Pastarąjį 10-metį investicijos į pastatų automatizavimą augo, todėl kaupiami duomenys apie pastatus gali būti lengvai panaudojami efektyvesnei sistemų priežiūrai.

„City Service Engineering“ įkurtas nepriklausomas duomenų analitikos centras „APEX Intelligence“ užtikrina efektyvų pastato duomenų surinkimą bei panaudojimą ir Numatomąjį techninės priežiūros vykdymą.

„City Service Engineering“ specialistai jūsų pastate gali atlikti sistemų skaitmenizavimo analizę ir pateikti pasiūlymus, kaip optimizuoti pastato priežiūrą.